Lietuvos Miškų institutas skelbia, jog išsaugos šalies miško pasididžiavimą – Stelmužės ąžuolą – jo palikuonis bus išauginti mėgintuvėliuose.
Šalis apsupta miškais, kurie sudaro trečdalį šalies teritorijos, tačiau visiems brangiausiais yra Stelmužės ąžuolas, gyvuojantis jau 1 500 metų. Jau greitai šis ginantas turės savo vaikus -klonus.
Medžio klonai
Stelmužės ąžuolas per savo ilgą gyvavimo laikotarpį matė visko ir jau suseno. Be žmonių, kurie jį kruopščiai prižiūri, jis nebūtų išgyvenęs. Jei pavyktų mėgintuvėliuose užaugti šio medžio klonus, tai reikštų, kad mūsų šalies miškai gyvuos dar ilgai. Nesvarbu ar užpuls sausros, audros, potvyniai. Su naujausiomis technologijomis viską galima išsaugoti arba atkurti.
Kol kas mokslininkams pavyko išsaugoti kelis klonus su biotechnologijos pagalba ir tikimasi užauginti pirmuosius medžius, kurie galėtų augti jau savarankiškai gamtoje.
Miškai iš atrinktų medžių
Medžio klono kūrimas yra ne vienintelis sprendimas, padėsiantis išsaugoti mūsų miškus. Bandoma net gentiškai pagerinti medžius juos modifikuojant.
Įvaldžius šį metodą galima būtų padauginti atrinktus geresnės kokybės medžius. Tai yra vadinamieji hibridiniai medžiai, kurių auginimas ir vėliau pardavimas būtų daug našesnis. Patobulintų medžių mediena būtų kokybiškesnė, jie būtų atsparūs ligoms, įvairiems kenkėjams ir net vėjams bei sausrai.
Medienos poreikis kasmet didėja, bet pritaikius novatoriškus sprendimus galima būtų išsaugoti miško paklotę ir patenkinti vartotojų poreikius su kaupu.
Šie siūlomi sprendimai jau taikomi praktiškai – modifikuoti uosiai sodinami visose šalies urėdijose ir bus daug atsparesni uosių ligai.
Klimato atšilimo įtaka
Klimato atšilimas įtakoja ir žmones, ir augalus. Miškams tikrai ne į gera toks orų pasikeitimas. Blogėja viso miško būklė. Lengviau prie pasikeitusių sąlygų prisitaikė tik pušis ir drebulės. Orai labai tinkami kenkėjų veisimuisi ir jų stipriai padaugėjo.
Kai kurie mokslininkai skelbia hipotezę, jog būtent miškų plotų padidinimas gali sustabdyti šiltnamio efektą.
Apibendrinant galime konstatuoti, jog šalies mokslo įstaigos deda visas pastangas, kad Lietuvos miškai būtų išsaugoti ir net padidintas jų bendras plotas. Juk šalies miškų plotai apima net 2,2 mln. Ha. Todėl net tolimoje ateityje jie nėra pavojuje.
